Nors daugumai mokinių atrodytų, kad samprotaujamasis rašinys yra laisvesnė forma nei literatūrinis, vis dėlto samprotavimui būtini ne ką menkesni gebėjimai nei literatūriniam rašiniui. Kuo pagrįsti asmeninę poziciją, kaip dėstyti mintis, kad skaitytojas galėtų matyti samprotavimo eigą. Kokią informaciją suteikti, o gal nutylėti, palikti potekstėje. Svarstymo laisvė, komentavimo įžvalga, vertinimas, interpretacija, kontekstų ir tekstų analizė, lyginimas, leidžiantis sustiprinti savo mintis ir poziciją. Saviraiškos laisvei būtinas ir rašymo laisvumas, taigi gebėjimas ne tik laisvai mąstyti, bet ir laisvai vartoti kalbą – mokėti ja mąstyti, kalbėti ir rašyti be klaidų ir rišliai. Vadinasi, tai ir lingvistinio, ir kultūrinio raštingumo dermė. Tokią vientisą, atskirų teksto kūrimo etapų sistemą pateikia šis leidinys. Nuo ko pradėti, ką akcentuoti, kaip rutulioti mintį, kuo remtis, kaip apibendrinti. Praktiniai patarimai, įvestys ir užduotys padės gimnazijos klasių mokiniams tobulinti rašytinės kalbos gebėjimus ir pasirengti lietuvių kalbos egzaminui.
